Malaria le Encephalities natna thusim velvetlhahna

By : Dr. Y. Haokip, BASM/AMC/RMF
Manipur hi ivet leh thuboi laboi niseh le kitha kimat kitomona jengíin eidel phaovin ahi. Hiche toh kilhon chun natna, gallen khat jong ichung uvah thina tampi itoh uvin, adeh in 1994-96 sunga. Malaria natna jong hin eihin phaovin thinglhang leh phaicham muntin gamtin na athi
amang tampi ium uvin ahi. Adeh in Insung khat na mi 7 lah a mi 3/4 thi aki um in khosung khatna 10 apat 15 chan ithiuvin, Gal le tol meichang meithai kichat laitah chun nei le gou jong tampi amang'in, Malaria virus natna hin abelap kit in nungah golhang numei chapang itum tah tah minu mipate hinkho jong abeiyin ahi. Hiche virus parasite hin mihem te thisan ah positive in aum dan in Manipur Sarkar Doctor hon amuchet uleh ahet chet ma sang'un hiche hi ana soh in amudoh uleh akichailam ana hitan, ahin hiche holah a vangse chu Manipur miho lah a vang sepen chu eiho Tribal ho ihiuve.

Phai tolsung a cheng meilhei te ding'in Dr. specialist gold medalist atam uvin, eimi Doctor ho vang MBBS ti lou Medicine/Physician/Specialist akium behpon, gamla tah a Doctor them hin del na-ah phat tampi leh sum le pai tampi alut e. Avangse dehset thi chan aki toh jin ahi. Hiche malaria parasite hin anat teng konkhat akithing in, konkhat akithing pon hiche teni lah ahin akithing lou atamjo ahi jeh in Doctor a ache teng uleh Doctor hon Malaria agingmo pouvin widal test bou abol jiuvin, patient improved ahi lou teng leh blood MP test abol vangíun positive ahi amujou ji pouve. Chuleh laboratory hon jong Manipur ah Malaria natna abeitai control akibol tai atiuvin, Malaria parasite negative ahitoh kilhoníin widal joh ama ho lunggel in positive ahi sah jiuvin, achaina leh damlou ho improve ahi louteng leh natna chom chom ginmo ape jiuvin hiche ho chu -e.g. Tuberclosis, Hepatitis, Joundice adang adang ho ahi.

Malaria parasite positive lah hingalía detec bolou/ mu louhi adamlou mipite vangsetna lenpen chu ahung hijin, hiche hin adam loupa Blood chom chom ginmo test kibol kah in complication nat kibelap in achung uvah ahung soh doh jong hi umdalou ahipoi. Chuleh Manipur a ding'a laboratory holah a asang pen hon jong detec abol joulou hi gel thuh angaiye, ama ho, report adihlou chu itahsan jeng deo ham? Ajeh chu koima complain bolding aki umpon, hina sasa a ahilou hisah hi vangset lenpen hilou ding ham? Ajeh chu Manipur laboratory hon report apeh ho lah a atamjo hi gampam langía re-test akibol leh adihlou tampi akimu doh in ahi. e.g. Guwahati, Delhi, Kolkata chule a-aneo pen a Manipur gamsung ningkum a, Ahnat (bird flu) ahi atiuvin gancha adamset tampi atha jou uvin Delhi a kon in expert medical team hon test abol uvin imacha aumpoi tihi mijou sen ihet cheh u ahi.

1996 apat 2010 kikah lah a Manipur la Malaria natna umho lah ahin 10 lah a akithing hi 3 tobang bep bou  um in, chuleh hiche Malaria virus mix infection natna hin tahsa tipum jouse adei deina munna achuh sah ho lah, e.g. Opnat (Bronchitist), Geelpi (Gastric), Thin le la (Liver & Spleen), (Gille Ngoi) Intestinal, Gu le chang (Bone effection), (6) Lhoh (Brain).

Examples (Vetsahna) :-
1.Chest - Severe cough Hakhut a khu Dr. Advised X-Ray - No result N.A.D. akhut jeh in Dr. Konkhat
Bronchitis. Agin mo jeh un chest X-ray alah sah uvin, ahin imacha amupove.
2.Gastric - Nausea, Vomiting burning acidity. Dr. Advised Endoscopy -No result. No ulcer seen N.A.D. Agil pipat ulcer ahisah jeh uva Endoscopy Advised ahin imacha amupove.
3) Bone - Severe pain in joint like arthritis Dr. Advised Ref. to Ortho but no result N.A.D. Dr. hon Osto Arthritis agin mo vang'un imacha aum poi. Normal ahi.
4) Liver & Spleen enlarge - Dr. Adv. Hepatitist B & Jaundice Blood test and Urine Test: Liver Function Test abol vang'un normal in aum in ahi.
5) Intestinal - Loose motion and Dysentry Type Dr. suspected Blood Dysentry but result not dysentry ehkho, le ehthit vei tobang'a um amavang hilou.
6) Brain - Cerebral Malaria Dr. Suspected Japanese Enciphalitis but no enciphalitis. Alhoh lang'a lut ahivang a Japanese Enciphalitis hilou, adihtah chu Cerebral Malaria atam jo ahiye.

Achung'a kesei hohi tu le tua umlou le sohlou ahipoi chuleh hiche natna pahin a season dungjui in symptoms hojong aphat dungjuiyin aki khelsah jin ahi. Hiche hi Doctor ho aboisah lheh jin ahi. Ajeh chu symptomatic treatment abol jiuvin adih tah a natna pa chu ahol doh vah ji pouve.

HICHE NAT HUNG UMDOL HO
Main Causes - By Travelling
(1) By Air,
(2) By Bus
(3) By Train
(4) By Boat
(5) On Foot

KHOLJIN NA AKONNA Kila thei natna ho -
(1) Moreh/Myanmar apat na Imphal hung kholjin,
(2) Imphal la pat na Mizoram ma kholjin
(3) Karbi Anlong Assam apat na Imphal hung kholjin chule adang dang ho ahi.
Tags: , ,

About author

Curabitur at est vel odio aliquam fermentum in vel tortor. Aliquam eget laoreet metus. Quisque auctor dolor fermentum nisi imperdiet vel placerat purus convallis.